2000 m. spalio 10 d. Prekių ženklų įstatymas Nr. VIII-1981 (su pakeitimais, padarytais 2006 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. X-651)

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato prekių ženklų teisinę apsaugą, registraciją ir naudojimą Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro tvarkymą.

2. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Prekių ženklas (toliau – ženklas) – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Šiame įstatyme prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

2. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo.

3. Kolektyvinis ženklas – ženklas, kurio savininkas yra asmenų sąjunga (asociacija, susivienijimas, konsorciumas ir pan.).

4. Geografinė nuoroda – vietovardis ar kitas žodis arba žymuo, pagal kurį galima tiesiogiai arba netiesiogiai nustatyti, kad prekė yra kilusi iš tam tikros teritorijos, regiono ar vietovės, ir kuris sieja tos prekės kokybę, reputaciją ar kitas esmines savybes su jos geografine kilme.

5. Geografinė kilmė – šalis, teritorija, regionas ar vietovė, pagal kurią galima nustatyti prekės ar paslaugos tikrąj ą kilmės vietą.

6. Paraiška – visuma dokumentų, kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui (toliau – Valstybinis patentų biuras) turi pateikti pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą.

7. Pareiškėjas – asmuo arba asmenų grupė, padavę paraišką įregistruoti ženklą.

8. Patentinis patikėtinis – fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Patentinių patikėtinių nuostatų nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registrą.

9. Ženklo savininkas – šio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje saugomo ženklo savininkas.

10. Licencija – ženklo savininko (licenciaro) leidimas kitam asmeniui (licenciatui) naudoti ženklą licencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis.

11. Sublicencija – licenciato leidimas kitam asmeniui naudoti ženklą sublicencinėje sutartyje nustatytomis sąlygomis

12. Tarptautinė paroda – oficiali ar pripažinta oficialia tarptautinė paroda pagal Konvenciją dėl tarptautinių parodų, priimtą Paryžiuje 1928 m. lapkričio 22 d., paskutinį kartą peržiūrėtą 1972 m. lapkričio 30 d.

13. Tarptautinė ženklo registracija – ženklo įregistravimas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro (toliau – Tarptautinis biuras) tarptautiniame registre pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą (toliau – Madrido protokolas), priimtą Madride 1989 m. birželio 27 d.

14. Tarptautinė paraiška – tarptautinės ženklo registracijos pagal Madrido protokolą paraiška, paduota Tarptautiniam biurui per Valstybinį patentų biurą ar kitą Madrido protokolo susitariančiosios šalies tarnybą.

15. Paryžiaus konvencija – 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d. ir papildyta 1979 m. rugsėjo 28 d.

16. Nicos klasifikacija – tarptautinė prekių ir paslaugų klasifikacija, patvirtinta 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartimi dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti, peržiūrėta Stokholme 1967 m. liepos 14 d., Ženevoje 1977 m. gegužės 13 d. ir pataisyta Ženevoje 1979 m. spalio 2 d.

17. Valstybinio patentų biuro oficialus biuletenis – periodinis leidinys, kuriame Valstybinis patentų biuras, remdamasis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nuostatais, oficialiai skelbia duomenis apie ženklus.

18. Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenis – Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Tarptautinio biuro periodinis leidinys „WIPO Gazette of International Marks”, kuriame Tarptautinis biuras skelbia tarptautinės ženklų registracijos duomenis.

19. Taisyklės – Valstybinio patentų biuro direktoriaus patvirtintos Prekių ženklų registracijos taisyklės.

20. Komercializavimas – prekių naudojimas siekiant gauti pelną.

21. Juridinio asmens pavadinimas – juridinio asmens, jo filialo arba atstovybės pavadinimas.

2 straipsnis papildomas 22 ir 23 dalimis nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

22. Bendrijos prekių ženklas – ženklas, pareikštas registruoti arba įregistruotas pagal Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo.

23. Reglamentas dėl Bendrijos prekių ženklo – 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šis įstatymas taikomas kiekvienam prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti skirtam ženklui, kuris yra arba Valstybiniam patentų biurui paduotos paraiškos registruoti ženklą objektas, arba yra įregistruotas šio įstatymo nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas.

2. Šis įstatymas taikomas ir tiems ženklams, kurie Lietuvos Respublikoje pripažinti plačiai žinomais.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokius reikalavimus negu šis įstatymas, taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai.

4. Užsienio valstybių asmenys naudojasi visomis šiame įstatyme ir jo taikymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis teisėmis.

4 straipsnis. Ženklo savininko teisių apsaugos žymuo

Ženklo savininkas gali informuoti visuomenę apie savo teises į tą ženklą savininko teisių apsaugos žymeniu, kurį sudaro raidė R apskritime ir kuris dedamas ženklui iš dešinės (viršuje arba apačioje).

ANTRASIS SKIRSNIS ŽENKLO APSAUGA

5 straipsnis. Žymenys, galintys sudaryti ženklą

Ženklai, kuriems taikoma šio įstatymo nustatyta teisinė apsauga, gali būti sudaryti iš šių žymenų:

1) žodžių, asmenų pavardžių, vardų, meninių pseudonimų, juridinių asmenų pavadinimų,

šūkių;

2) raidžių, skaitmenų;

3) piešinių, emblemų;

4) erdvinių formų (gaminių išorinio vaizdo, jų pakuotės ar talpyklos);

5) spalvos ar spalvų derinio, jų kompozicijos;

6) bet kokio šio straipsnio 1-5 punkte nurodytų žymenų derinio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

6 straipsnis. Absoliutūs atsisakymo registruoti ženklą arba jo registracijos

pripažinimo negaliojančia pagrindai

1. Žymuo nepripažįstamas ženklu ir neregistruojamas arba įregistruoto ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis :

1) negali sudaryti ženklo pagal šio įstatymo 5 straipsnį;

2) neturi jokio skiriamojo požymio;

3) dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu;

4) žymi arba nurodo tik prekių rūšį, kiekį, kokybę, paskirtį, vertę, geografinę kilmę, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiką, pagaminimo būdą arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;

5) gali suklaidinti visuomenę, pavyzdžiui, dėl prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės;

6) prieštarauja moralei ar viešajai tvarkai, etinėms visuomenės normoms, žmoniškumo principams;

7) yra arba vien forma, kurią lemia pačių prekių rūšis, arba forma, būtina techniniam rezultatui gauti, arba forma, suteikianti prekėms esminę vertę;

8) yra sudarytas iš Lietuvos Respublikos oficialiojo ar tradicinio (trumpojo) valstybės pavadinimo, herbo, vėliavos ar kitų valstybės heraldikos objektų ar juos mėgdžiojantis, taip pat garantinių ir prabos ženklų, antspaudų, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklų, jeigu nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti juos ženkle;

9) sudarytas iš žymenų, kuriems registruoti nėra gauta kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų kompetentingų institucijų sutikimo ir kuriuos turi būti atsisakyta registruoti arba kurių registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Paryžiaus konvencijos 6(ter) straipsnį;

10) yra didelės vertės simbolis, ypač religinis simbolis;

11) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti prekėms, kilusioms iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, jeigu šios nuorodos naudojimas tokių prekių ženkle Lietuvos Respublikoje gali klaidinti visuomenę dėl tikrosios prekių kilmės vietos. Ši nuostata taikoma ir ženklams su geografine nuoroda, kuri, nors ir teisingai nurodo prekių kilmės vietą, tačiau gali klaidinti visuomenę neteisingai informuodama, kad prekės kilusios iš kitos vietos;

12) sudarytas iš geografinės nuorodos arba turi geografinę nuorodą, skirtą žymėti vynui ar stipriems alkoholiniams gėrimams, kilusiems iš kitos nei nurodytoji kilmės vieta, net ir tada, kai jis nurodo tikrąją prekių kilmės vietą, arba kai ta geografinė nuoroda pateikiama išversta į kitą kalbą, ar kai ji vartojama su papildomais apibūdinamaisiais žodžiais, pavyzdžiui, „rūšis”, „tipas”, „stilius”, „imitacija” ar panašiai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2,3ar4 punktuose numatytais atvejais žymuo gali būti pripažintas ženklu ir jo registracija negali būti paskelbta negaliojančia, jeigu iki paraiškos padavimo datos, po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį.

7 straipsnis. Kiti ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai

1. Ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra:

1) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;

2) tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu;

3) tapatus šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje pripažintam plačiai žinomu ženklui, priklausančiam kitam asmeniui, arba klaidinamai į jį panašus;

4) tapatus juridinio asmens pavadinimui arba klaidinamai panašus į juridinio asmens pavadinimą, priklausantį kitam asmeniui, kuris teisę į tą pavadinimą Lietuvos Respublikoje įgijo iki paraiškos įregistruoti ženklą padavimo arba prioriteto datos, jeigu datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turėjo teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos;

5) tapatus Lietuvos Respublikoje saugomai geografinei nuorodai arba klaidinamai į ją panašus, išskyrus tokią nuorodą, kuri kaip nesaugomas elementas įtraukta į ženklą, registruojamą asmens, turinčio teisę naudoti tą geografinę nuorodą;

6) tapatus saugomam pramoniniam dizainui ar kitam pramoninės nuosavybės objektui, autorių teisių saugomam literatūros, mokslo, meno kūriniui, žinomo asmens pavardei ar vardui, meniniam pseudonimui ar kito asmens portretui arba yra klaidinamai į jį panašus, išskyrus atvejus, kai šių teisių savininkas ar jo teisių perėmėjas yra davęs sutikimą.

1 dalis papildoma 7 punktu nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

7) tapatus ankstesniam Bendrijos prekių ženklui arba klaidinamai į jį panašus, jeigu vėlesnis ženklas pareikštas registruoti ar įregistruotas prekėms ir (ar) paslaugoms, kurios nėra panašios į prekes ir (ar) paslaugas, kurioms registruotas ankstesnis Bendrijos prekių ženklas, jeigu ankstesnis Bendrijos prekių ženklas turi reputaciją Europos Bendrijoje ir jeigu dėl neteisėto vėlesnio ženklo naudojimo gali atsirasti galimybė nesąžiningai įgyti pranašumą arba pažeisti ankstesnio Bendrijos prekių ženklo skiriamąjį požymį, arba pakenkti jo reputacijai.

2 dalies redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas ankstesnis ženklas yra:

1) ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

2) ženklas, kurio įregistravimo data Lietuvos Respublikai pagal Madrido protokolą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

3) ženklas, kuris šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka yra pripažintas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje.

2 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

2. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytas ankstesnis ženklas yra:

1) ženklas, kurio paraiškos padavimo Lietuvos Respublikoje data yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

2) ženklas, kurio įregistravimo data Lietuvos Respublikai pagal Madrido protokolą yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

3) ženklas, kuris šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datai, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, šio įstatymo 9 straipsnio nustatyta tvarka yra pripažintas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;

4) Bendrijos prekių ženklas, kurio paraiškos padavimo data pagal Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo yra ankstesnė už šio straipsnio 1 dalyje nurodyto ženklo paraiškos padavimo datą, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą;

5) Bendrijos prekių ženklas, kuriam Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo nustatyta tvarka prašoma suteikti pirmenybę šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyto ženklo pagrindu, net jeigu pastarojo buvo atsisakyta arba leista pasibaigti jo galiojimo terminui.

3. Ženklo registracija gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu paaiškėja, kad pareiškėjas padavė paraišką įregistruoti ženklą turėdamas nesąžiningų ketinimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

8 straipsnis. Nesaugomi ženklo elementai

1. Ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai.

2. Jeigu ženkle yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais.

3. Jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių ženklo elementai buvo pripažinti nesaugomais, dėl šių elementų ar tokių elementų turinčio ženklo gali būti paduota nauja paraiška įregistruoti ženklą netaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų apribojimų.

4. Nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

9 straipsnis. Plačiai žinomo ženklo apsauga

1. Ženklas Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintas plačiai žinomu, jeigu jo naudojimo ar reklamavimo rezultatai rodo, kad jis yra gerai žinomas tam tikrame visuomenės sluoksnyje.

2. Ženklas, Lietuvos Respublikoje pripažintas plačiai žinomu, saugomas ir neįregistruotas.

3. Ženklas plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje pripažįstamas teismo tvarka.

4. Be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, Lietuvos Respublikoje pripažinto plačiai žinomu ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo naudoti pramoninėje ar komercinėje veikloje bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti dėl tapačių ir (ar) panašių prekių, kurioms plačiai žinomas ženklas naudojamas.

5. Be šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų teisių, pripažinto plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje įregistruoto ženklo savininkas turi ir teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo pramoninėje ar komercinėje veikloje naudoti bet kurį žymenį, kurį galima palaikyti plačiai žinomo ženklo atgaminiu, imitacija ar vertimu ir kuris gali suklaidinti, nes tuo žymeniu pažymėtas netapačias ir nepanašias prekes ir (ar) paslaugas galima susieti su tomis prekėmis ir (ar) paslaugomis, kurios žymimos plačiai žinomu ženklu, ir dėl to gali būti pažeistos registruoto plačiai žinomo ženklo savininko teisės.

10 straipsnis. Prioritetas

1. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą vienos ar daugiau pirmųjų paraiškų, paduotų valstybėje, kuri yra Paryžiaus konvencijos narė arba Pasaulinės prekybos organizacijos narė, pagrindu tam pačiam ženklui įregistruoti, jeigu pareiškėjas ar jo teisių perėmėjas paduoda paraišką Valstybiniam patentų biurui per 6 mėnesius nuo pirmosios paraiškos ar paraiškų padavimo datos.

2. Paraiškoje gali būti prašymas suteikti prioriteto datą, kurią šiuo ženklu pažymėtos prekės ir (ar) paslaugos buvo eksponuojamos oficialioje arba pripažintoje oficialia tarptautinėje parodoje, jeigu paraiška paduodama Valstybiniam patentų biurui per 6 mėnesius nuo pirmojo šiuo ženklu pažymėtų prekių ir (ar) paslaugų eksponavimo parodoje dienos.

3. Pareiškėjas, norintis pasinaudoti šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, privalo pateikti Valstybiniam patentų biurui patvirtintą pirmosios paraiškos (paraiškų) kopiją arba tarptautinės parodos, kurioje pirmą kartą buvo eksponuojamos šiuo ženklu pažymėtos prekės ir (ar) paslaugos, administracijos pažymą. Šie dokumentai gali būti pateikti kartu su kitais paraiškos dokumentais arba per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos.

4. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė šio straipsnio 3 dalies reikalavimų, pripažįsta, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodyti prašymai nebuvo paduoti.

TREČIASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJA

11 straipsnis. Paraiškos padavimas

1. Pareiškėjas, norintis įregistruoti ženklą, turi paduoti Valstybiniam patentų biurui paraišką.

2 dalies redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

2. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant ir atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

2 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

2. Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti ir jo atstovas. Užsienio valstybių fiziniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užsienio valstybių juridiniai asmenys, neturintys Lietuvos Respublikoje įregistruoto filialo arba atstovybės arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje savo buveinės, filialo arba atstovybės, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su ženklo registracija susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Apeliaciniame skyriuje, atlieka per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

3. Vienam ženklui įregistruoti paduodama viena paraiška.

4. Paraišką įregistruoti ženklą sudaro:

1) prašymas įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, pasirašytas pareiškėjo ar jo atstovo;

2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis;

3) pareiškėjo įgaliojimas asmeniui, jeigu paraišką paduoda įgaliotas asmuo;

4) prašymas suteikti prioritetą (jei reikia);

5) kompetentingų institucijų pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus išduotas leidimas (jei reikia);

6) kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatai (jei reikia);

7) teisių savininko sutikimas pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą (jei reikia).

5. Prašyme įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą nurodoma:

1) pareiškėją ir jo atstovą identifikuojantys duomenys;

2) pareikšto registruoti ženklo vaizdas ir jo aprašas;

3) prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją;

4) nuoroda, kad ženklas, kurį norima įregistruoti, yra erdvinis ženklas, (jei reikia);

5) nuoroda, kad spalva ar spalvų derinys, kompozicija yra laikomi skiriamuoju ženklo požymiu, (jei reikia);

6) nuoroda, kurie ženklo elementai yra nesaugomi, (jei reikia);

7) nuoroda, kad ženklas registruojamas ir skelbiamas standartiniais Valstybinio patentų biuro rašmenimis, (jei reikia);

8) ženklo ar jo žodinių elementų transliteracija, taip pat vertimas į lietuvių kalbą (jei

reikia);

9) nuoroda, kad ženklas, kuriam įregistruoti paduodama paraiška, yra kolektyvinis ženklas.

6. Paraiškoje gali būti prašoma įregistruoti ženklą vienai ar daugiau prekių ir (ar) paslaugų klasių. Už daugiau nei vieną paraiškoje nurodytą prekių ir (ar) paslaugų klasę mokamas nustatytas papildomas mokestis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

12 straipsnis. Paraiškos padavimo data

1. Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gauna šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytus dokumentus.

2. Nepateikus nors vieno iš šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų, padavimo data paraiškai nesuteikiama ir paraiškos dokumentai grąžinami pareiškėjui, nurodant paraiškos nepriėmimo motyvus.

3. Nuo paraiškos padavimo datos, prireikus atsižvelgiant į prašomą suteikti ar suteiktą prioritetą, pareiškėjas įgyja pirmumo teisę į ženklą. Nuo šios datos iki ženklo registracijos liudijimo išdavimo datos ženklui suteikiama laikina teisinė apsauga, kuri suteikia teisę reikšti pretenzijas kitam asmeniui įspėjant dėl teisių, numatytų šio įstatymo 38 straipsnyje, galimo pažeidimo.

4. Jeigu pareiškėjas atšaukė savo paraišką, ženklas neįregistruojamas, išregistruojamas ženklo savininko prašymu arba jo registraciją nuginčija kitas asmuo, laikoma, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyta laikina teisinė apsauga ženklui nebuvo suteikta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

13 straipsnis. Paraiškos ekspertizė

1. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos atlieka formalią paraiškos dokumentų ekspertizę: patikrina, ar pateikti ir ar tinkamai įforminti šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai.

2. Valstybinis patentų biuras paraišką pripažįsta paduota ir suteikia jai padavimo datą bei numerį, jeigu pateikti ir tinkamai įforminti šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti dokumentai.

3. Atlikęs šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, Valstybinis patentų biuras išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui paraiškos priėmimo pažymą, kurioje nurodoma paraiškos padavimo data ir paraiškai suteiktas numeris.

4. Suteikęs paraiškai padavimo datą, Valstybinis patentų biuras patikrina, ar pateikti visi šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar jie atitinka šio įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, ar prekės ir (ar) paslaugos, kurioms pareikštas ženklas registruoti, atitinka Nicos klasifikacijos reikalavimus.

5. Nustatęs, kad pateikti ne visi šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai arba kad jie neatitinka šio įstatymo ir Taisyklių reikalavimų, Valstybinis patentų biuras apie tai raštu praneša pareiškėjui arba jo atstovui, nurodydamas trūkumus ir reikalingas pataisas. Jeigu per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos paraiška nepataisoma, Valstybinis patentų biuras ją pripažįsta nepaduota ir apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui.

6. Nustatęs, kad prekės ir (ar) paslaugos neatitinka Nicos klasifikacijos, Valstybinis patentų biuras išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui pranešimą, kuriame nurodo trūkumus ir ką būtina pataisyti. Jeigu per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos nurodyti trūkumai neištaisomi arba jeigu pareiškėjas ar jo atstovas nesutinka su Valstybinio patentų biuro nurodymais, Valstybinis patentų biuras atmeta visą paraišką arba tą jos dalį, kuri skirta toms prekėms ir (ar) paslaugoms, su kurių klasifikavimu nesutiko pareiškėjas ar jo atstovas, ir apie tai raštu praneša pareiškėjui ar jo atstovui.

14 straipsnis. Ženklo ekspertizė

1. Atlikęs paraiškos ekspertizę, Valstybinis patentų biuras atlieka ženklo ekspertizę nustatyti, ar jis atitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus.

2. Jeigu ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų. Sprendimas, kuriame turi būti nurodyti atsisakymo registruoti ženklą pagrindai ir motyvai, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo išsiunčiamas pareiškėjui ar jo atstovui.

3. Pareiškėjas ar jo atstovas turi teisę per 3 mėnesius nuo sprendimo neregistruoti ženklo išsiuntimo dienos raštu pateikti Valstybiniam patentų biurui prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę.

4. Gavęs prašymą atlikti pakartotinę ekspertizę ir išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus argumentus, Valstybinis patentų biuras atlieka pakartotinę ekspertizę ir priima vieną iš šių sprendimų:

1) ankstesnį sprendimą neregistruoti ženklo pripažinti netekusiu galios ir įregistruoti ženklą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) sprendimą neregistruoti ženklo palikti galioti.

5. Valstybinis patentų biuras priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo priėmimo išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui.

15 straipsnis. Apeliacijos pareiškimas

1. Pareiškėjas ar jo atstovas, nesutinkantis su pakartotinės ekspertizės metu Valstybinio patentų biuro priimtu sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau – Apeliacinis skyrius) rašytinę apeliaciją su motyvuotu prašymu peržiūrėti ekspertizės išvadas ir dokumentą, kad nustatytas mokestis sumokėtas.

2. Išnagrinėjęs apeliaciją, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų:

1) apeliaciją patenkinti ir priimti sprendimą įregistruoti ženklą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) apeliaciją atmesti ir palikti galioti sprendimą neregistruoti ženklo.

3. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas nesutinka su Apeliacinio skyriaus sprendimu, jis turi teisę per 6 mėnesius nuo Apeliacinio skyriaus sprendimo priėmimo dienos apskųsti Apeliacinio skyriaus sprendimą Vilniaus apygardos teismui.

16 straipsnis. Ženklo įregistravimas

1. Nustatęs, kad ženklas atitinka 6 straipsnio reikalavimus, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą ženklą įregistruoti ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos išsiunčia pareiškėjui ar jo atstovui šį sprendimą ir nurodymą sumokėti nustatytą mokestį.

2. Šio įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka apeliaciją patenkinus, Valstybinis patentų biuras toliau atlieka veiksmus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Pareiškėjui ar jo atstovui pristačius dokumentą, patvirtinantį, kad mokestis sumokėtas, ženklas įrašomas į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą. Duomenys apie įrašytą ženklą skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

17 straipsnis. Paraiškos atšaukimas

1. Jeigu pareiškėjas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo sprendimo įregistruoti ženklą išsiuntimo dienos mokesčio nesumoka, Valstybinio patentų biuro sprendimu paraiška pripažįstama atšaukta.

2. Valstybinis patentų biuras ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo pripažinti paraišką atšaukta priėmimo dienos išsiunčia šį sprendimą pareiškėjui ar jo atstovui.

3. Pareiškėjas ar jo atstovas savo iniciatyva turi teisę bet kurioje paraiškos ar ženklo ekspertizės stadijoje atšaukti savo paraišką arba sumažinti joje nurodytų prekių ir (ar) paslaugų sąrašą.

18 straipsnis. Ženklo registracijos užprotestavimas

1. Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje dienos, remdamiesi šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsniais, gali užprotestuoti ženklo registraciją paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui.

2. Už protesto padavimą turi būti sumokėtas nustatytas mokestis.

3. Apeliacinis skyrius per 14 dienų nuo protesto gavimo dienos patikrina, ar protestas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Jeigu protestas pateiktas laikantis šiame įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos ir atitinka reikalavimus, Apeliacinis skyrius priima protestą ir užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui išsiunčia vieną protesto egzempliorių.

4. Užprotestuoto ženklo savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo protesto išsiuntimo dienos privalo pateikti motyvuotą atsakymą į protestą. Motyvuoto atsakymo į protestą nepateikimas laikomas atsisakymu dalyvauti protesto nagrinėjime ir neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti protestą užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant.

5. Išnagrinėjęs protestą, Apeliacinis skyrius priima vieną iš šių sprendimų:

1) patenkinti protestą ir ženklo registraciją pripažinti negaliojančia visoms ar daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) atmesti protestą ir ženklo registraciją palikti galioti.

6. Užprotestuoto ženklo savininkui ar jo atstovui, protestą padavusiam asmeniui ar jo atstovui, nedalyvavusiems nagrinėjant protestą, apie priimtą sprendimą per 1 mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama raštu, pridėjus sprendimo nuorašą.

7. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per 6 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui.

8. Apeliacinio skyriaus priimti sprendimai skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

19 straipsnis. Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo Valstybiniame patentų biure tvarka

1. Apeliacinio skyriaus posėdžiai, kurių metu nagrinėjamos apeliacijos ar protestai, yra

vieši.

2. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo, užprotestuoto ženklo savininkas ar jų atstovai turi teisę dalyvauti Apeliacinio skyriaus posėdyje nagrinėjant apeliaciją ar protestą.

3. Apeliacijų ir protestų nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinio patentų biuro direktoriaus tvirtinamos apeliacijų ir protestų nagrinėjimo taisyklės.

20 straipsnis. Ženklo registracijos liudijimas

1. Valstybinis patentų biuras įregistruoto ženklo savininkui ar jo atstovui išduoda ženklo registracijos liudijimą, jeigu šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka nebuvo pareikštas protestas arba jeigu protestas vadovaujantis šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi buvo atmestas ar patenkintas iš dalies. Jeigu ženklo savininkas ar jo atstovas per 1 mėnesį nuo ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos nepasiima liudijimo, šis liudijimas jam išsiunčiamas paštu.

2. Ženklo registracijos liudijimo formą ir jame įrašytinus duomenis nustato Valstybinis patentų biuras.

3. Ženklo registracijos liudijimas yra teisinis dokumentas, patvirtinantis ženklo įrašymą Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre ir ženklo savininko išimtines teises į įregistruotą ženklą.

4. Jeigu ženklo savininkas ženklo registracijos liudijimą praranda, jam išduodamas liudijimo dublikatas.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras

1. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registras yra valstybės registras. Jį tvarko Valstybinis patentų biuras.

2. Prekių ženklų dokumentų ir duomenų kaupimo, tvarkymo, saugojimo bei naudojimo tvarką nustato Vyriausybės tvirtinami Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nuostatai.

22 straipsnis. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro duomenys

1. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre registruojami ir kaupiami šie duomenys:

1) ženklo vaizdas;

2) prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti pareikštas registruoti ženklas, pavadinimai, suskirstyti pagal paraiškos padavimo dieną galiojančią Nicos klasifikaciją;

3) paraiškos padavimo data ir numeris;

4) ženklo įregistravimo data ir numeris;

5) pareiškėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);

6) ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);

7) registracijos galiojimo termino pasibaigimo data;

8) prioriteto data, pirmosios paraiškos numeris, valstybės kodas, jei pagal šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalį suteiktas prioritetas;

9) parodos pavadinimas, prekių ir (ar) paslaugų eksponavimo data, jei pagal šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalį suteiktas prioritetas;

10) atstovo (jei jis yra) vardas, pavardė, adresas (buveinė);

11) nuoroda, kad ženklas yra kolektyvinis, erdvinis ar kad spalva yra skiriamasis ženklo požymis;

12) kiti duomenys, susiję su ženklo registracija, naudojimu ir apsauga;

13) duomenų keitimo pagrindai ir data.

2. Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro nuostatų nustatyta tvarka naudotis Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro duomenimis turi teisę visi fiziniai ir juridiniai asmenys.

3. Bet kurių asmenų, sumokėjusių nustatytą mokestį, prašymu Valstybinis patentų biuras išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro.

23 straipsnis. Pakeitimų paraiškoje ir Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre

įrašymas

1. Pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų atstovas privalo pranešti Valstybiniam patentų biurui, kad:

1) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė, arba adresas (buveinė);

2) pasikeitė pareiškėjo ar ženklo savininko atstovas arba jo adresas (buveinė);

3) pasikeitė pareikšto registruoti ar įregistruoto ženklo vaizdas, jeigu, Valstybinio patentų biuro nuomone, šis pasikeitimas nėra susijęs su skiriamuoju ženklo požymiu;

4) trumpinamas prekių ir (ar) paslaugų sąrašas;

5) visiškai arba iš dalies pasikeitė pareiškėjas arba ženklo savininkas;

6) reikia ištaisyti technines klaidas.

2. Pareiškėjas, ženklo savininkas ar jų atstovas, prašydami įrašyti pakeitimą paraiškoje ar Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre, turi pateikti šiuos dokumentus:

1) prašymą įrašyti pakeitimą paraiškoje ar Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre;

2) prašymą pagrindžiančius dokumentus, jeigu prašoma įrašyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus pakeitimus;

3) dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatytas mokestis.

3. Gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo gavimo dienos juos patikrina ir, jeigu jie atitinka šio įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, įrašo pakeitimą į paraišką ar Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

4. Pakeitimas įsigalioja nuo jo įrašymo dienos. Apie pakeitimą Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

5. Valstybinio patentų biuro padarytos techninės klaidos ištaisomos be mokesčio.

24 straipsnis. Ženklo išregistravimas

1. Ženklas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro, jeigu:

1) Apeliacinis skyrius šio įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka ženklo registraciją pripažino negaliojančia;

2) teismo sprendimu ženklo registracija pripažinta negaliojančia ar panaikinta;

3) ženklo registracijos galiojimo terminas nebuvo pratęstas šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka;

4) ženklo savininkas prašo išregistruoti ženklą.

2. Valstybinis patentų biuras išregistruoja ženklą iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro gavęs vieną iš šių dokumentų:

1) įsiteisėjusį teismo sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ją panaikinti;

2) raštišką ženklo savininko prašymą.

3. Apeliaciniam skyriui priėmus sprendimą ženklo registraciją pripažinti negaliojančia ar ženklo registracijos galiojimo nepratęsus šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka, ženklas išregistruojamas Valstybinio patentų biuro iniciatyva.

4. Apie ženklo išregistravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

25 straipsnis. Valstybiniam patentų biurui pateikiamų dokumentų reikalavimai

1. Valstybiniam patentų biurui pateikiami dokumentai turi būti valstybine kalba. Pateikęs dokumentus, išskyrus prašymą įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą, ne valstybine kalba, pareiškėjas, ženklo savininkas ar jo atstovas per 3 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos privalo pristatyti jų vertimą į valstybinę kalbą.

2. Įgaliojimas atstovauti pareiškėjui ar ženklo savininkui sudaromas paprasta rašytine forma. Jeigu prašymą įregistruoti ženklą ir išduoti prekių ženklo liudijimą paduoda atstovas, bet kartu su šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose išvardytais dokumentais nepateikia įgaliojimo, jis turi būti pateiktas per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos.

3. Valstybiniam patentų biurui pateikiamų dokumentų legalizuoti nereikia.

4. Paraiškos ir kitų dokumentų konkrečius reikalavimus nustato Taisyklės.

5. Dokumentas pripažįstamas nepaduotu ir veiksmas pripažįstamas neatliktu, jeigu pareiškėjas, ženklo savininkas ar jo atstovas per šiame įstatyme nustatytus terminus nepateikia dokumentų ar jie įforminti ne pagal reikalavimus.

26 straipsnis. Terminai

1. Pareiškėjui, ženklo ar tarptautinės registracijos savininkui arba jo atstovui pateikus prašymą raštu ir sumokėjus nustatytą mokestį, šio įstatymo 13 straipsnio 5 ir 6 dalyse, 14 straipsnio 3 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1 dalyje, 34 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse numatyti terminai gali būti pratęsti vieną kartą, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo pirmojo termino pasibaigimo dienos.

2. Pareiškėjas, ženklo ar tarptautinės registracijos savininkas arba jo atstovas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pirmojo termino pasibaigimo dienos gali pateikti prašymą pratęsti terminą. Terminas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu.

3. Pareiškėjo praleistas terminas, nustatytas 17 straipsnio 1 dalyje, gali būti atkurtas pateikus šiuos dokumentus:

1) motyvuotą prašymą atkurti praleistą terminą;

2) praleidimo priežastis pagrindžiantį dokumentą;

3) dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas nustatytas mokestis.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas atkuriamas Valstybinio patentų biuro direktoriaus sprendimu.

5. Atsisakymas pratęsti ar atkurti terminą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta

tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

27 straipsnis. Mokesčiai

1. Už paraiškos padavimą ir kitus šiame įstatyme numatytus veiksmus turi būti sumokėtas nustatytas mokestis.

2. Mokesčių dydį, konkrečius veiksmus, už kuriuos turi būti sumokėti mokesčiai, mokesčių mokėjimo tvarką nustato šis įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS KOLEKTYVINIAI ŽENKLAI

28 straipsnis. Teisė į kolektyvinį ženklą

1. Asmenų sąjunga (asociacija, susivienijimas, konsorciumas ir pan.) turi teisę paduoti paraišką registruoti kolektyvinį ženklą.

2. Kolektyviniam ženklui taikomos visos šio įstatymo nuostatos, išskyrus 43 ir 44 straipsnių.

29 straipsnis. Kolektyvinio ženklo registracija ir jo naudojimas

1. Kolektyvinis ženklas registruojamas asmenų sąjungos vardu ir tik tada, kai kartu su paraiška pateikiami sąjungos patvirtinti jo naudojimo nuostatai. Nuostatuose turi būti šie duomenys:

1) asmenų sąjungos, kurios vardu paduota paraiška kolektyviniam ženklui registruoti, pavadinimas ir buveinė;

2) asmenų sąjungos tikslai ir atstovavimo tvarka;

3) narystės sąlygos;

4) informacija apie kolektyvo narius, turinčius teisę naudoti kolektyvinį ženklą;

5) kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygos;

6) kolektyvo narių teisės ir pareigos kolektyvinio ženklo naudojimo sąlygų nesilaikymo ir teisių į jį pažeidimo atvejais.

2. Kolektyvinį ženklą galima perduoti tiktai visų asmenų, kurie yra kolektyvinį ženklą įregistravusio kolektyvo nariai, sutikimu.

3. Kolektyvinį ženklą gali sudaryti tokie žymenys arba nuorodos, kuriais prekyboje galima nurodyti geografinę prekių ir (ar) paslaugų kilmę, tačiau šis ženklas nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti trečiajai šaliai, turinčiai teisę prekyboje vartoti tos geografinės vietovės pavadinimą, naudoti tokius žymenis arba nuorodas, su sąlyga, kad tai bus daroma laikantis sąžiningos pramoninės ir komercinės veiklos principų.

4. Kolektyvinis ženklas laikomas naudojamu, jeigu jį naudoja bent vienas kolektyvo narys.

5. Asmuo, turintis teisę naudoti kolektyvinį ženklą, gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės į kolektyvinį ženklą pažeidimo tik gavęs šio ženklo savininko sutikimą, jeigu kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatuose nenustatyta kitaip.

6. Kolektyvinio ženklo savininkas turi pateikti Valstybiniam patentų biurui kiekvieną kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatų pakeitimą ar papildymą.

7. Valstybinis patentų biuras atsisako registruoti kolektyvinį ženklą, jeigu jo naudojimo nuostatai neatitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimų arba jeigu jie prieštarauja viešajai tvarkai ar pripažintiems moralės principams. Kolektyvinio ženklo pareiškėjui trūkumus ištaisius, kolektyvinis ženklas gali būti registruojamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

8. Suinteresuoti asmenys, pateikę prašymą ir sumokėję nustatytą mokestį, Valstybiniame patentų biure gali susipažinti su kolektyvinio ženklo naudojimo nuostatais.

PENKTASIS SKIRSNIS TARPTAUTINĖ ŽENKLO REGISTRACIJA

30 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimas

1. Nuo tarptautinės ženklo registracijos, kurioje nurodoma Lietuvos Respublika, datos pagal Madrido protokolo 3 straipsnio 4 dalį arba teritorinio išplėtimo po tarptautinės registracijos (toliau – vėlesnis teritorinis išplėtimas) datos pagal Madrido protokolo 3(ter) straipsnio 2 dalį, tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir šio įstatymo nustatyta tvarka pareikštas registruoti ženklas.

2. Nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos tarptautinės registracijos ženklas turi tokią pačią teisinę apsaugą kaip ir ženklas, kuris būtų įregistruotas vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, jeigu vadovaujantis Madrido protokolo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis tarptautinės registracijos ženklui nebuvo atsisakyta suteikti apsaugą Lietuvos Respublikoje arba jeigu toks atsisakymas vėliau buvo atšauktas.

3. Tarptautinės ženklo registracijos duomenys skelbiami Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenyje.

4. Valstybinis patentų biuras duomenis apie tarptautinę ženklo registraciją, išplėstą Lietuvos Respublikoje, įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

31 straipsnis. Tarptautinės ženklo registracijos negaliojimas

1. Jeigu tarptautinės registracijos ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimų arba jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka yra paduotas protestas dėl ženklo registracijos, Valstybinis patentų biuras Madrido protokolo nustatytais terminais informuoja Tarptautinį biurą, kad tokio ženklo apsauga Lietuvos Respublikoje visiškai ar iš dalies negali būti suteikta.

2. Tarptautinė ženklo registracija Lietuvos Respublikoje negalioja nuo jos pripažinimo negaliojančia Lietuvos Respublikoje dienos.

3. Jeigu tarptautinė ženklo registracija kilmės šalies tarnybos prašymu panaikinama arba jeigu Madrido protokolo susitariančioji šalis denonsuoja šį protokolą, ženklo savininkas šio įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti paraišką ženklą registruoti Lietuvos Respublikoje.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta paraiška laikoma paduota tarptautinės ženklo registracijos ar vėlesnio teritorinio išplėtimo dieną, prireikus atsižvelgiant į suteiktą prioriteto datą, jeigu laikomasi šių sąlygų:

1) paraiška paduodama per tris mėnesius nuo tarptautinės ženklo registracijos pabaigos šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais;

2) paraiškoje nėra nurodyta kitokių prekių ir (ar) paslaugų negu tarptautinėje ženklo registracijoje;

3) paraiška atitinka šio įstatymo reikalavimus ir pareiškėjas sumoka nustatytus mokesčius.

32 straipsnis. Tarptautinės paraiškos ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymo

padavimas paraiškos ar registracijos Lietuvos Respublikoje pagrindu

1. Pareiškėjas ar ženklo savininkas, atitinkantis Madrido protokolo 2 straipsnio 1 dalies i papunkčio reikalavimus, tarptautinę paraišką turi paduoti per Valstybinį patentų biurą. Vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymas gali būti paduodamas per Valstybinį patentų biurą arba siunčiamas Tarptautiniam biurui tiesiogiai.

2. Paduodant tarptautinę paraišką ar vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymą gali būti prašoma suteikti prioritetą pagal Paryžiaus konvencijos nuostatas.

3. Tarptautinė paraiška ir vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymas turi atitikti Madrido protokolo ir Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos ir su ja susijusio protokolo bendrosiose taisyklėse (toliau – Madrido protokolo bendrosios taisyklės) patvirtintą formą ir reikalavimus.

4. Tarptautinės paraiškos bei vėlesnio teritorinio išplėtimo prašymo padavimo ir nagrinėjimo tvarką Valstybiniame patentų biure nustato Valstybinio patentų biuro direktoriaus patvirtinta Madrido protokolo įgyvendinimo tvarka.

5. Už tarptautinės paraiškos nagrinėjimą Valstybiniame patentų biure pareiškėjas turi sumokėti nustatytą mokestį. Jeigu pareiškėjas nepateikia dokumento, patvirtinančio nustatyto mokesčio sumokėjimą, Valstybinis patentų biuras tarptautinę paraišką grąžina.

6. Madrido protokolo bendrosiose taisyklėse numatytus mokesčius pareiškėjas turi mokėti tiesiai Tarptautiniam biurui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

33 straipsnis. Nacionalinės ženklo registracijos pakeitimas tarptautine ženklo

registracija

1. Kai ženklo savininko iniciatyva Lietuvos Respublikoje įregistruotas ženklas yra ir tarptautinės ženklo registracijos objektas, tarptautinė ženklo registracija gali atstoti Lietuvos Respublikoje galiojančią nacionalinę registraciją, jeigu:

1) tarptautinė registracija yra išplėsta Lietuvos Respublikoje;

2) visos nacionalinėje registracijoje išvardytos prekės ir (ar) paslaugos yra išvardytos ir tarptautinėje registracijoje;

3) tarptautinė registracija išplėsta Lietuvos Respublikoje po to, kai remiantis šio įstatymo 11 straipsniu paraiška paduodama Valstybiniam patentų biurui.

2. Sumokėjusio nustatytą mokestį ženklo savininko prašymu Valstybinis patentų biuras nacionalinės registracijos pakeitimo tarptautine registracija duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

34 straipsnis. Specialios nuostatos, taikomos tarptautinei ženklo registracijai

1. Jeigu tarptautinės ženklo registracijos savininkas nesutinka su Valstybinio patentų biuro sprendimu atsisakyti suteikti apsaugą dėl to, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimų, jis turi teisę per 5 mėnesius nuo to sprendimo priėmimo dienos paprašyti atlikti pakartotinę ekspertizę. Nepateikus prašymo per nustatytą terminą, Valstybinio patentų biuro sprendimas laikomas galutiniu.

2. Jeigu tarptautinės ženklo registracijos savininkas nesutinka su pakartotinės ekspertizės metu Valstybinio patentų biuro priimtu sprendimu, jis turi teisę per 3 mėnesius nuo šio sprendimo išsiuntimo dienos paduoti Apeliaciniam skyriui apeliaciją šio įstatymo 15 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Suinteresuoti asmenys ar jų atstovai protestą dėl tarptautinės ženklo registracijos turi paduoti per 3 mėnesius nuo duomenų apie tarptautinę ženklo registraciją paskelbimo Tarptautinio biuro tarptautinių ženklų biuletenyje dienos. Protestas turi atitikti šio įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

4. Užprotestuotos tarptautinės ženklo registracijos savininkas per 5 mėnesius nuo pranešime Tarptautiniam biurui apie atsisakymą suteikti apsaugą nurodytos datos privalo paskirti atstovą šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir pateikti motyvuotą atsakymą į protestą. Motyvuoto atsakymo nepateikimas į protestą laikomas atsisakymu dalyvauti protesto nagrinėjime ir neužkerta kelio Apeliaciniam skyriui nagrinėti protestą užprotestuotos tarptautinės ženklo registracijos savininkui ar jo atstovui nedalyvaujant. Jeigu užprotestuotos tarptautinės ženklo registracijos savininkas nepaskyrė atstovo, Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas tarptautinės ženklo registracijos savininkui nesiunčiamas.

5. Tarptautinės ženklo registracijos savininko suteikta licencija negalioja Lietuvos Respublikoje tretiesiems asmenims, jeigu duomenys apie licencinę sutartį neįrašyti šio įstatymo 44 straipsnio nustatyta tvarka.

6. Tarptautinėms kolektyvinio ženklo registracijoms netaikomi šio įstatymo 29 straipsnio reikalavimai.

7. Tarptautinės ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą ir kitus šiame įstatyme neaptartus klausimus, susijusius su tarptautine ženklo registracija, reglamentuoja Madrido protokolas, Madrido protokolo bendrosios taisyklės ir Madrido protokolo įgyvendinimo tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJOS GALIOJIMAS

35 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo terminas

Pradinis ženklo registracijos galiojimo terminas yra 10 metų nuo paraiškos padavimo

dienos.

36 straipsnis. Ženklo registracijos galiojimo pratęsimas

1. Pasibaigus šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytam terminui, ženklo registracijos galiojimas gali būti pratęsiamas visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 metų.

2. Ženklo registracijos galiojimas pratęsiamas Valstybinio patentų biuro sprendimu, jeigu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas pratęsti ženklo registracijos galiojimą visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų;

2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ženklo savininkas ar jo atstovas turi pateikti ne vėliau kaip paskutiniais ženklo registracijos galiojimo metais.

4. Sumokėjęs mokesčio už ženklo registracijos galiojimo termino pratęsimą 50 procentų priemoką, ženklo savininkas ar jo atstovas per 6 mėnesius nuo įregistruoto ženklo registracijos galiojimo pasibaigimo dienos gali paduoti prašymą registraciją pratęsti.

5. Duomenys apie ženklo registracijos galiojimo pratęsimą įrašomi į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Jeigu ženklo savininkas ar jo atstovas per šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus terminus nesumoka nustatyto mokesčio, ženklo galiojimas nepratęsiamas ir šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka ženklas išregistruojamas iš Lietuvos Respublikos prekių ženklų registro.

SEPTINTASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJOS SUTEIKIAMOS TEISĖS

37 straipsnis. Ženklo apsaugos apimtis

1. Įregistruotas ženklas Lietuvos Respublikoje galioja tik toms prekėms ir (ar) paslaugoms, kurios yra nurodytos ženklo registracijos liudijime.

2. Papildyti prekių ir (ar) paslaugų, kurioms žymėti įregistruotas ženklas, sąrašą ženklo savininkas gali tik šio įstatymo nustatyta tvarka padavęs naują paraišką.

38 straipsnis. Ženklo savininko teisės

1. Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra:

1) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir (ar) paslaugoms;

2) tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asocijavimą su įregistruotu ženklu;

3) tapatus įregistruotam ženklui nepanašioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai panašus į jį, jeigu įregistruotasis ženklas Lietuvos Respublikoje turi reputaciją ir jeigu dėl neteisėto tokio žymens vartojimo įgyjamas nesąžiningas pranašumas arba pažeidžiamas to ženklo skiriamasis požymis, arba pakenkiama jo reputacijai.

2. Ženklo savininkas, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali uždrausti:

1) tokiu žymeniu žymėti prekes ar jų pakuotę;

2) siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas;

3) importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes;

4) naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje;

5) gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus veiksmus.

3. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu skiriamojo ženklo požymio pažeidimu, be to, pripažįstami atvejai, kai:

1) žymuo naudojamas kaip juridinio asmens pavadinimas ir toks jo naudojimas klaidina visuomenę dėl savo panašumo į įregistruotą ženklą bei prekes ir (ar) paslaugas, kurioms šis ženklas įregistruotas;

2) skelbimuose ar kitose visuomenės informavimo priemonėse žymuo atgaminamas arba nurodomas taip, kad gali susidaryti įspūdis, jog atitinkamas ženklas yra tapęs bendriniu tam tikrų prekių ir (ar) paslaugų pavadinimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

39 straipsnis. Ženklo savininko teisių apribojimas

Šio įstatymo 38 straipsnio nuostatos nesuteikia ženklo savininkui teisės uždrausti kitiems asmenims savo ūkinėje ar komercinėje veikloje naudoti kaip žymenį:

1) savo vardą, pavardę ir (ar) adresą;

2) prekių ir (ar) teikiamų paslaugų rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ir (ar) paslaugų teikimo laiko nuorodas arba kitas prekių ir (ar) paslaugų charakteristikas;

3) ženklą, kai būtina nurodyti prekių ir (ar) paslaugų, pavyzdžiui, priedų ar atsarginių dalių, paskirtį;

4) ženklą lyginamojoje reklamoje, jei tokia reklama yra leidžiama.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai nurodyti naudojimo atvejai neprieštarauja sąžiningos ūkinės ar komercinės veiklos praktikai.

40 straipsnis. Ženklo savininko teisių pasibaigimas

1 dalies redakcija iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

1. Ženklo registracija nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti juo prekes, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į Lietuvos Respublikos ar bet kurios kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika dėl šių prekių yra sudariusi dvišales ar daugiašales bendros rinkos, muitų sąjungos ar panašias tarptautines sutartis, rinką. 1 dalies redakcija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

1. Ženklo registracija nesuteikia jo savininkui teisės uždrausti kitam asmeniui žymėti juo prekes, kurios paties ženklo savininko arba jo sutikimu yra pažymėtos ir išleistos į Europos Bendrijos rinką.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jeigu yra pagrįstų priežasčių, dėl kurių ženklo savininkas gali nesutikti su tolesniu prekių komercializavimu, ypač jeigu pažymėtų tokiu ženklu ir išleistų į rinką prekių kokybė pasikeitė ar pablogėjo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

41 straipsnis. Ženklo registracija be ženklo savininko sutikimo

1. Ženklo savininkas turi teisę užginčyti ženklo registraciją ir pareikalauti tokio ženklo registraciją panaikinti arba ženklą perregistruoti savo naudai, jeigu be jo sutikimo savininko atstovas ar kitas asmuo savo vardu padavė paraišką ženklui įregistruoti ir nepateikė tokius veiksmus pateisinančių įrodymų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju ženklo savininkas turi teisę pareikšti ieškinį teisme dėl to, kad jo atstovas arba kitas asmuo naudojasi ženklu be jo sutikimo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis teisėmis ženklo savininkas gali pasinaudoti ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kurią jis sužinojo apie tokio ženklo įregistravimą.

42 straipsnis. Ženklo atgaminimas žodynuose ar kituose panašiuose leidiniuose

1. Jeigu įregistruotas ir galiojantis ženklas atgaminamas žodynuose, enciklopedijose, knygose ir kituose profesinio pobūdžio leidiniuose ir yra tikimybė, kad tai sudarys įspūdį, jog šis ženklas yra prekių ar paslaugų bendrinis pavadinimas ar terminas, ženklo savininko prašymu autorius, leidėjas ar redaktorius turi užtikrinti, kad šiuose leidiniuose ženklas būtų atgamintas su nuoroda, kad tai – įregistruotas ženklas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir elektroniniams leidiniams.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS TEISĖS Į ŽENKLĄ PERDAVIMAS, LICENCIJAVIMAS IR ĮKEITIMAS

43 straipsnis. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas

1. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti perduota pagal sutartį visai ar iš dalies, kartu su kitomis teisėmis, susijusiomis su juridinio asmens veikla, arba atskirai. Teisė į ženklą pereina kartu su juridiniu asmeniu, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

2. Teisė į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą gali būti perduota visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti.

3. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įrašomas į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą vienos iš teisės perdavimo šalių prašymu, jeigu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas įrašyti teisės perdavimą;

2) teisės perdavimą patvirtinantis dokumentas;

3) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis;

4) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).

4. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu dokumentai atitinka šio straipsnio reikalavimus, teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimo duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

5. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas negalioja, jeigu perdavimo duomenys neįrašyti į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

6. Teisės į pareikštą registruoti ar įregistruotą ženklą perdavimas įsigalioja nuo perdavimo duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą dienos. Teisės į įregistruotą ženklą perdavimo duomenys skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

44 straipsnis. Licencijos suteikimas

1. Ženklo savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui savanorišką išimtinę ar neišimtinę licenciją visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų žymėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje arba tam tikroje jos dalyje.

2. Licencinės sutarties duomenys įrašomi į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą vienos iš licencinės sutarties šalių prašymu. Kartu su prašymu Valstybiniam patentų biurui pateikiami šie dokumentai:

1) abiejų šalių pasirašytas licencinės sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas ar notaro patvirtintas išrašas iš licencinės sutarties;

2) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas nustatytas mokestis;

3) įgaliojimas atstovui (jeigu reikia).

3. Licencinės sutarties sudarymą patvirtinančiame dokumente arba išraše iš licencinės sutarties turi būti nurodyta:

1) ženklo savininko pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);

2) licencijos gavėjo pavadinimas arba vardas, pavardė ir adresas (buveinė);

3) ženklo, kuriam naudoti suteikiama licencija, registracijos numeris;

4) licencijos rūšis;

5) nuoroda, kokioms prekėms ir (ar) paslaugoms žymėti suteikiama licencija;

6) licencijos galiojimo terminas;

7) licencijos galiojimo teritorija.

4. Valstybinis patentų biuras per 1 mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos patikrina gautus dokumentus ir, jeigu dokumentai atitinka šio straipsnio reikalavimus, licencinės sutarties sudarymo duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą.

5. Licencinė sutartis tretiesiems asmenims įsigalioja nuo jos įrašymo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą dienos. Licencinės sutarties įrašymo duomenys skelbiami Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

6. Ženklo savininkas gali panaudoti šio įstatymo 38 straipsnyje numatytas teises prieš licenciatą, jeigu šis nevykdo kurios nors licencinėje sutartyje numatytos sąlygos – dėl jos trukmės, registruoto ženklo naudojimo formos, prekių ir (ar) paslaugų, dėl kurių suteikta licencija, apimties (kiekio, rūšies, kilmės), teritorijos, kurioje gali būti naudojamas ženklas, arba dėl licenciato gaminamų prekių ir (ar) teikiamų paslaugų kokybės.

7. Šio straipsnio 1-6 dalių nuostatos taikomos ir sublicencinei sutarčiai. Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

45 straipsnis. Teisės į ženklą įkeitimas ar areštas

1. Teisė į ženklą gali būti įkeista ar areštuota (laikinai apribota teisė naudoti, valdyti ženklą arba juo disponuoti) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Gavęs hipotekos ar turto arešto aktų registro tvarkytojo pranešimą apie įkeistą ar areštuotą teisę į ženklą, Valstybinis patentų biuras teisės į ženklą įkeitimo ar arešto duomenis įrašo į Lietuvos Respublikos prekių ženklų registrą ir apie tai paskelbia Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

DEVINTASIS SKIRSNIS ŽENKLO REGISTRACIJOS PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA IR PANAIKINIMAS

46 straipsnis. Ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia

1. Bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas, remdamasis tuo, kad ženklas neatitinka šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių nuostatų, gali pripažinti ženklo registraciją negaliojančia.

2. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti ženklo registraciją negaliojančia, išsiunčia įsiteisėjusio sprendimo nuorašą Valstybiniam patentų biurui, o šis išregistruoja ženklą šio įstatymo 24 straipsnio nustatyta tvarka.

3. Ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia dėl to, kad kyla konfliktas tarp jo ir ankstesnio ženklo, neatitinkančio šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

4. Ženklo registracija negali būti pripažinta negaliojančia arba panaikinta, jeigu ankstesnio įregistruoto ženklo savininkas penkerius metus akivaizdžiai toleravo vėlesnio ženklo naudojimą, pagrįstą sąžiningais ketinimais paduota paraiška, išskyrus atvejus, kai lygiagretus jų naudojimas gali klaidinti visuomenę arba prieštarauti viešajai tvarkai.

5. Ženklo registraciją pripažinus negaliojančia ar ją panaikinus, netenka galios ir išduotas registracijos liudijimas.

46 straipsnis papi1domas 6 dalimi nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos:

6. Ankstesnio ženklo, saugomo pagal šį įstatymą, kurio pagrindu buvo siekiama Bendrijos prekių ženklui pirmenybės, registracija gali būti pripažinta negaliojančia arba panaikinta a posteriori (remiantis vėlesnėmis aplinkybėmis) net ir tuo atveju, kai jau yra pasibaigęs šio ženklo registracijos galiojimo terminas arba kai ženklo savininko prašymu šis ženklas jau yra išregistruotas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

47 straipsnis. Ženklo registracijos panaikinimas

1. Bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas ženklo registraciją gali panaikinti, jeigu po ženklo įregistravimo datos:

1) dėl savininko veiksmų ar nepakankamo aktyvumo toje prekybos ar verslo srityje, kur prekiaujama prekėmis ir (ar) teikiamos paslaugos, kurioms ženklas buvo įregistruotas, ženklas tapo bendriniu pavadinimu arba jį ėmė taip traktuoti kiti;

2) pats ženklo savininkas arba jo sutikimu kitas asmuo žymėjo ženklu prekes ir (ar) paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, taip, kad galėjo klaidinti visuomenę dėl tų prekių ir (ar) paslaugų rūšies, kokybės ar geografinės kilmės.

2. Ženklo registracija gali būti panaikinta, jeigu per penkerius metus po ženklo registracijos liudijimo išdavimo dienos ženklo savininkas Lietuvos Respublikoje nepradėjo naudoti ženklo ar rimtai nesirengė juo žymėti prekes ir (ar) paslaugas, kurioms tas ženklas buvo įregistruotas, arba jeigu ženklas nebuvo naudojamas penkerius metus iš eilės, išskyrus atvejus, kai naudoti ženklą sutrukdė rimtos priežastys, pavyzdžiui, importo suvaržymas ar kitos nuo ženklo savininko valios nepriklausančios aplinkybės.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį naudojimu taip pat laikoma:

1) ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, bet nepakeičia skiriamųjų ženklo požymių, įrašytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre;

2) ženklo naudojimas prekėms ar jų pakuotėms žymėti Lietuvos Respublikoje išimtinai eksporto tikslais.

4. Ženklas laikomas naudojamu jo savininko, jeigu jį naudoja kitas asmuo, turintis ženklo savininko sutikimą.

5. Negalima reikalauti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais ženklo registracija būtų panaikinta, jeigu tarp penkerių metų jo nenaudojimo laikotarpio pabaigos ir prašymo panaikinti ženklo registraciją pateikimo teismui dienos iš tikrųjų buvo imta arba iš naujo pradėta ženklą naudoti, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.

6. Priimant sprendimą dėl registracijos panaikinimo, neturi būti atsižvelgiama nė į vieną iš šių aplinkybių:

1) ženklas buvo pradėtas naudoti ar jo naudojimas buvo atnaujintas per tris mėnesius iki prašymo panaikinti ženklo registraciją padavimo teismui dienos;

2) ženklas pradėtas naudoti iš karto pasibaigus nepertraukiamam penkerių metų nenaudojimo laikotarpiui;

3) savininkas pradėjo ženklą naudoti ar atnaujino jo naudojimą po to, kai sužinojo, kad gali būti paduotas ar yra paduotas prašymas teismui dėl registracijos panaikinimo.

7. Panaikinus ženklo registraciją šiame straipsnyje numatytais pagrindais, registracijos panaikinimas įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

48 straipsnis. Sprendimas neregistruoti ženklo, registracijos pripažinimas

negaliojančia ar panaikinimas tik tam tikroms prekėms ir (ar) paslaugoms

Šio įstatymo numatytais atvejais priėmus sprendimą neregistruoti ženklo, registraciją pripažinus negaliojančia ar ją panaikinus tik daliai prekių ir (ar) paslaugų, sprendimas neregistruoti ženklo, registracijos pripažinimas negaliojančia arba panaikinimas taikomas tik toms prekėms ir (ar) paslaugoms.

Skirsnio pakeitimas:

Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28)

DEŠIMTASIS SKIRSNIS GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS

49 straipsnis. Ginčus dėl ženklų nagrinėjančios institucijos

1. Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius nagrinėja ginčus, numatytus šio įstatymo 18 straipsnyje.

2. Vilniaus apygardos teismas nagrinėja ginčus dėl:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų;

2) ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia;

3) ženklo registracijos panaikinimo;

4) ženklo savininko teisių gynimo;

5) ženklo pripažinimo plačiai žinomu Lietuvos Respublikoje;

6) Bendrijos prekių ženklų pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 90-101 straipsnių nuostatas.

50 straipsnis. Teisių gynimo būdai

1. Pareiškėjas, prekių ženklo savininkas ar jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;

5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 504 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises. Šis draudimas apima su šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali tai atlikti, tokias teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą gauti šias teises pažeidžiančią informaciją. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu, buvusiu iki šio sprendimo įsigaliojimo.

5. Nagrinėjant ženklo savininko teisių pažeidimo bylą, atsakovas turi teisę pareikšti priešieškinį dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

6. Ženklo savininkas turi teisę kreiptis į teismą prašydamas uždrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti Bendrijos prekių ženklą pagal 2003 m. balandžio 16 d. Belgijos Karalystės, Danijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (Europos Sąjungos valstybių narių) ir Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutarties dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų II priedo „Stojimo akto 20 straipsnyje nurodytas sąrašas. 4. Bendrovių teisė. C. Pramoninės nuosavybės teisės” nuostatas dėl Bendrijos prekių ženklo.

50 1 straipsnis. Teisė gauti informaciją

1. Nagrinėdamas ginčą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių ir paslaugų kilmę ir platinimo būdus, ypač:

1) šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėj ų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine bei mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirtos nurodytos prekės (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus;

2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių prekių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas.

2. Pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją gali būti įpareigoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie nurodytų asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

502 straipsnis. Įrodymai

1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti juos iš priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

503 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas.

2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises;

5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ir pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo darymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, kurie galėtų pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį įstatymą nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra:

1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti;

2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius, prireikus – medžiagas ir priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti;

3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse.

6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t. y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemonių pritaikymą nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstos dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.

504 straipsnis. Atkuriamosios priemonės

1. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

51 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas

1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

2. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančios prekės gali būti perduotos tų teisių turėtojams šių prašymu.

3. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojantis šio įstatymo saugomu prekių ženklu (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą ženklo naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių turėtojų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl ženklo naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs prekių ženklą (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių turėtojas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių turėtojas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

511 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas

Priimantis sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo teismas šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.

52 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas

Neteisėtai prekių ženklu pažymėtoms prekėms (t. y. šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančioms prekėms), kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojamos į trečiąsias valstybes, turi būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.

53 straipsnis. Baudžiamoji atsakomybė už ženklo savininko teisių pažeidimą

Baudžiamąj ą atsakomybę už ženklo savininko teisių pažeidimą nustato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Ženklai, kuriems registruoti paraiškos buvo paduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, registruojami pagal 1993 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymą Nr. I-173 (Žin., 1993, Nr. 21-507; 1994, Nr. 89-1722; 1997, Nr. 108-2733).

2. Ženklų, įregistruotų iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, savininko teisės ginamos pagal šio įstatymo nuostatas.

55 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 2001 m. sausio 1 d. suderina teisės aktus, susijusius su šio įstatymo nuostatomis.

Įstatymas papildomas 55(1) straipsniu nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos: 55( ) straipsnis. Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo taikymas

1. Valstybinis patentų biuras yra centrinė pramoninės nuosavybės tarnyba pagal Reglamentą dėl Bendrijos prekių ženklo.

2. Valstybinis patentų biuras patvirtina reikalingus teisės aktus, susijusius su Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo taikymu.

3. Mokesčiai už Valstybinio patentų biuro atliekamus veiksmus padavus per Valstybinį patentų biurą paraišką Bendrijos prekių ženklui registruoti mokami Lietuvos Respublikos mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo ir Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

56 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas, išskyrus 55 straipsnį, įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 21-507);

2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo pakeitimo” (Žin., 1994, Nr. 89-1722);

3) Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 108-2733).

3. Šio įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 50 straipsnio 1-4 dalys, 501, 502, 503, 504, 51, 511 straipsniai mutatis mutandis taikomi ir teisių į geografines nuorodas gynimui. Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28)

Skelbiu š{ Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII-1981 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2. 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių

ženklo.

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08) Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2A004-03-13) Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28)

Pakeitimai: 1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1150, 2002-10-22, Žin., 2002, Nr. 106-4744 (2002-11-08)

PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO 1, 18, 26, 32, 34, 38, 43, 44, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2033, 2004-02-19, Žin., 2004, Nr. 39-1272 (2004-03-13)

PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO 2, 5, 7, 8, 11, 12, 30, 38, 40, 43, 45, 46, 49, 50 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 55(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 1 straipsnio 3 ir 4 dalys, 3 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5, 9, 12, 13 straipsniai, 14 straipsnio 4 dalis, 15 ir 16 straipsniai įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-651, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2670 (2006-06-28)

PREKIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO DEŠIMTOJO SKIRSNIO IR 56 STRAIPSNIO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušra Bodin (2006-06-29) ausra.bodin@nulllrs.lt