I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato puslaidininkinių gaminių topografijų teisinę apsaugą ir reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, atsirandančias sukūrus ir naudojant puslaidininkinių gaminių topografijas.
2. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-652, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2671 (2006-06-28)
2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos
1. Puslaidininkinis gaminys – galutinis arba tarpinis gaminys, turintis vieną ar kelis puslaidininkinės ir vieną ar kelis laidžios ar izoliuojančios medžiagos sluoksnius, sudarančius tam tikrą erdvinį darinį. Šis gaminys atlieka elektroninio įtaiso funkciją arba elektroninio įtaiso ir kitas funkcijas.
2. Puslaidininkinio gaminio topografija (toliau – topografija) – tarpusavyje susijusių piešinių, perteikiančių puslaidininkinio gaminio sluoksnių erdvinį išdėstymą, visuma. Kiekvienas piešinys atitinka visą ar dalį sluoksnio vaizdo. Piešinį gali sudaryti standartiniai žymėjimo simboliai, įvairūs sutartiniai ženklai bei kiti grafiniai vaizdai.
3. Komercinis naudojimas – topografijos pardavimas, nuoma ar bet kuris kitas platinimo būdas siekiant naudos arba siūlymas atlikti šiuos veiksmus.
II SKYRIUS TOPOGRAFIJŲ APSAUGA
3 straipsnis. Teisinės apsaugos objektas
1. Teisinė apsauga, nustatyta šiame įstatyme, taikoma tik tokiai topografijai, kuri yra originali, kūrėjo intelektinės veiklos produktas ir nėra naudojama puslaidininkinių gaminių pramonėje.
2. Topografija, kurios elementai yra naudojami puslaidininkinių gaminių pramonėje, ginama tiek, kiek tokių elementų derinys kaip visuma atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
3. Topografijai suteikiama apsauga netaikoma topografijos koncepcijai, gamybos procesui, įrengimams, jų sistemai ar topografijoje užkoduotai informacijai.
4 straipsnis. Teisių subjektai
1. Fizinis asmuo, sukūręs topografiją, yra šios topografijos autorius. Autoriui priklauso autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir teisė į topografijos neliečiamybę. Išimtinės teisės disponuoti topografija autoriui suteikiamos įregistravus topografiją Valstybiniame patentų biure.
2. Jeigu topografiją sukuria keletas autorių, kiekvienas jų yra šios topografijos bendraautoris.
3. Kai topografija sukuriama dirbant pagal darbo sutartį, išimtinės teisės į topografiją priklauso darbdaviui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
4. Kai topografija sukuriama pagal sutartį, išimtinės teisės į topografiją priklauso užsakovui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.
5. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą topografijos autoriui arba padėjęs įforminti topografijos teisinės apsaugos dokumentus.
5 straipsnis. Išimtinės teisės
Išimtinės teisės įgalina leisti ar uždrausti šiuos veiksmus:
1) atgaminti topografiją bet kokia forma ir bet kokiu būdu;
2) naudoti topografiją ar puslaidininkinį gaminį, pagamintą naudojant šią topografiją, komerciniams tikslams arba importuoti šiems tikslams.
6 straipsnis. Veiksmai, nepažeidžiantys išimtinių teisių
1. Išimtinės teisės netaikomos, kai:
1) topografija atgaminama asmeniškai naudoti nekomerciniams tikslams;
2) topografija atgaminama analizės, įvertinimo ar mokymo tikslams;
3) komerciniams tikslams naudojama nauja topografija, kuri yra sukurta analizuojant ar vertinant saugomą topografiją ir atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.
2. Asmeniui, kuris įsigyja topografiją ar puslaidininkinį gaminį nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad šie yra saugomi išimtinių teisių, negali būti trukdoma juos naudoti komerciniams tikslams. Jeigu veiksmai atliekami po to, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie tokią topografijos ar puslaidininkinio gaminio apsaugą, teisių savininko reikalavimu naudotojas turi sumokėti atitinkamą atlyginimą.
3. Kai topografijos ar puslaidininkinio gaminio, kuriame panaudota topografija, originalą ar kopiją parduoda topografijos savininkas arba originalas ar kopija parduodama jo sutikimu, išimtinės teisės, apibūdintos 5 straipsnio 2 punkte, ją įsigijusiam asmeniui netaikomos.
7 straipsnis. Išimtinių teisių galiojimas
1. Išimtinės teisės įsigalioja nuo ankstesniosios iš šių datų:
1) pirmojo komercinio topografijos panaudojimo pasaulyje;
2) paraiškos registruoti topografiją padavimo Valstybiniam patentų biurui.
2. Išimtinių teisių į topografiją galiojimo laikas baigiasi po 10 metų nuo ankstesniosios iš šių
datų:
1) kalendorinių metų, kuriais topografija ar puslaidininkinis gaminys, pagamintas naudojant šią topografiją, buvo pirmą kartą pasaulyje panaudotas komerciniams tikslams, pabaigos;
2) kalendorinių metų, kuriais buvo pateikta paraiška Valstybiniam patentų biurui registruoti topografiją, pabaigos.
3. Jei per 15 metų nuo sukūrimo topografija niekur pasaulyje nepanaudojama komerciniams tikslams ar nepaduodama paraiška ją registruoti, teisių apsauga tokiai topografijai negali būti taikoma. Teisė pateikti paraišką registruoti topografiją Valstybiname patentų biure baigiasi, pasibaigus šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui.
8 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teisė
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie teisėtai naudoja ar yra visiškai pasirengę naudoti topografiją iki paraiškos registruoti topografiją padavimo datos ar iki pirmojo topografijos panaudojimo komerciniams tikslams datos, gali toliau naudoti topografiją, kaip ir naudojo ar buvo numatę naudoti.
2. Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduota tik kartu su įmone arba su ta įmonės ar jos veiklos dalimi, kurioje topografija buvo panaudota.
9 straipsnis. Topografijos žymėjimas
Topografija ar puslaidininkiniai gaminiai, pagaminti naudojant saugomą topografiją, gali būti žymimi simboliu T.
III SKYRIUS TOPOGRAFIJŲ REGISTRAVIMAS
10 straipsnis. Paraiškos padavimas
1. Asmuo, norintis įregistruoti topografiją, turi paduoti paraišką Valstybiniam patentų biurui. Paraišką gali paduoti keletas juridinių ar fizinių asmenų arba fiziniai ir juridiniai asmenys kartu.
2. Paraišką pareiškėjas gali paduoti per atstovą, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą. Pareiškėjui, nuolat gyvenančiam Lietuvos Respublikoje arba turinčiam nuolatinę buveinę, įregistruotą filialą ar atstovybę Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, gali atstovauti teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas darbuotojas. Užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, nuolat negyvenantys Lietuvos Respublikoje ar neturintys nuolatinės buveinės, įregistruoto filialo ar atstovybės Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda ir visus su topografijos registravimu susijusius veiksmus Valstybiniame patentų biure, įskaitant atstovavimą Valstybinio patentų biuro Apeliaciniame skyriuje, atlieka per patentinį patikėtinį, įrašytą į Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių sąrašą.
3. Paraiška turi būti paduodama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pirmojo komercinio topografijos panaudojimo pasaulyje.
4. Paraišką sudaro šie dokumentai:
1) prašymas registruoti topografiją. Jame turi būti nurodyta topografijos pirmojo komercinio panaudojimo data, jei topografija buvo panaudota iki paraiškos padavimo datos;
2) topografijos aprašymas ir visa medžiaga, būtina jai identifikuoti ar iliustruoti;
3) dokumentas, įrodantis pirmojo topografijos komercinio panaudojimo datą, jei ta data yra ankstesnė už prašymo registruoti topografiją, padavimo datą;
4) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;
5) įgaliojimas, jei paraišką paduoda pareiškėjo atstovas;
6) pareiškimas dėl autorystės arba dokumentas, patvirtinantis autoriaus teisių perdavimą.
5. Prašymas registruoti topografiją rašomas lietuvių kalba. Jei kiti dokumentai pateikiami ne lietuvių kalba, per 3 mėnesius nuo paraiškos padavimo datos Valstybiniam patentų biurui turi būti pateiktas jų vertimas į lietuvių kalbą.
6. Paraiškos padavimo data laikoma ta diena, kai Valstybinis patentų biuras gauna šio straipsnio 4 dalies 1 – 4 punktuose išvardytus dokumentus.
7. Iki paraiškos paskelbimo pareiškėjas ar jo atstovas gali pildyti, tikslinti ar keisti duomenis pateiktuose dokumentuose, išskyrus topografiją.
8. Valstybinis patentų biuras užtikrina, kad medžiaga, pateikta topografijai registruoti, nebus viešai prieinama, jei pareiškėjas nurodo, kad tai komercinė paslaptis. Ši nuostata nedraudžia pateikti medžiagą, jeigu to reikalaujama teismo ar kitos kompetentingos institucijos nurodyme.
9. Paraiškos dokumentų reikalavimus nustato Valstybinis patentų biuras. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-652, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2671 (2006-06-28)
11 straipsnis. Ekspertizė
1. Valstybinis patentų biuras patikrina, ar paraiška topografijai registruoti atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 10 straipsnio reikalavimus.
2. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad paraiška neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priima sprendimą neregistruoti topografijos.
3. Valstybinis patentų biuras, nustatęs, kad paraiška topografijai registruoti neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, pareiškėjui ar jo atstovui siunčia pranešimą. Jei per 3 mėnesius nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos reikalavimai neįvykdomi, paraiška pripažįstama nepaduota.
4. Valstybinis patentų biuras, priėmęs sprendimą registruoti topografiją, per 1 mėnesį apie tai praneša pareiškėjui ar jo atstovui.
12 straipsnis. Apeliacijos pareiškimas
1. Pareiškėjas, nesutinkantis su Valstybinio patentų biuro sprendimu pripažinti paraišką nepaduota, per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo dienos gali pareikšti apeliaciją Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui.
2. Apeliacija pareiškiama raštu.
3. Apeliacijos pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinis patentų biuras.
13 straipsnis. Topografijos registravimas ir skelbimas
1. Topografija registruojama Lietuvos Respublikos topografijų registre.
2. Apie registravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.
3. Kiekvieno asmens prašymu Valstybinis patentų biuras išduoda išrašą iš Lietuvos Respublikos topografijų registro. Patvirtintas registro išrašas yra oficialus dokumentas.
14 straipsnis. Protesto pareiškimas
1. Suinteresuoti asmenys, vadovaudamiesi šio įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, per 3 mėnesius nuo topografijos registravimo paskelbimo dienos gali pareikšti protestą dėl topografijos registravimo. Protesto pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinis patentų biuras.
2. Protestas turi būti pareikštas raštu. Topografijos savininkas per 3 mėnesius nuo pareiškimo apie protestą išsiuntimo dienos turi teisę pateikti argumentuotą atsakymą.
3. Jeigu Apeliacinis skyrius atmeta protestą, Valstybinis patentų biuras apie tai praneša protestą padavusiam asmeniui ir užprotestuotos topografijos savininkui.
4. Jeigu Apeliacinis skyrius protestą pripažįsta teisėtu, registracija panaikinama. Valstybinio patentų biuro sprendimas skelbiamas oficialiame biuletenyje.
15 straipsnis. Liudijimo išdavimas
Jeigu 14 straipsnyje numatytomis sąlygomis protestas nepaduodamas arba atmetamas, Valstybinis patentų biuras savininkui išduoda topografijos registravimo liudijimą.
IV SKYRIUS IŠIMTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS
16 straipsnis. Išimtinių teisių perdavimas
1. Išimtinės teisės į topografiją kitam asmeniui visiškai arba iš dalies perduodamos pagal rašytinę sutartį.
2. Išimtinių teisių į topografiją perdavimo sutartis galioja tik įrašius sutartį į Lietuvos Respublikos topografijų registrą.
3. Išimtinės teisės į topografiją gali būti paveldimos įstatymų nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Licencijos naudoti topografiją suteikimas
1. Topografijos savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę licenciją naudoti topografij ą.
2. Licencinė sutartis įrašoma į Lietuvos Respublikos topografijų registrą ir įsigalioja nuo įrašymo dienos.
V SKYRIUS
TOPOGRAFIJOS REGISTRACIJOS PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA. REGISTRACIJOS PANAIKINIMAS
18 straipsnis. Topografijos registracijos pripažinimas negaliojančia
1. Po liudijimo išdavimo suinteresuoto asmens reikalavimu teismas gali pripažinti topografijos registraciją negaliojančia.
2. Teismas, priėmęs sprendimą topografijos registraciją pripažinti negaliojančia, išsiunčia sprendimo nuorašą Valstybiniam patentų biurui. Šis duomenis apie topografijos registracijos pripažinimą negaliojančia skelbia oficialiame biuletenyje.
19 straipsnis. Išimtinių teisių atsisakymas
1. Topografijos savininkas gali atsisakyti išimtinių teisių paduodamas Valstybiniam patentų biurui raštišką prašymą panaikinti topografijos registraciją. Registracija panaikinama nuo prašymo gavimo Valstybiniame patentų biure dienos.
2. Apie topografijos registracijos panaikinimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje.
Skirsnio pakeitimas:
Nr. X-652, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2671 (2006-06-28)
VI SKYRIUS GINČŲ NAGRINĖJIMAS. TEISIŲ GYNIMAS
20 straipsnis. Ginčus dėl išradimų teisinės apsaugos nagrinėjančios institucijos
Ginčus dėl topografijos registravimo ir naudojimo nagrinėja šios institucijos:
1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius – dėl topografijos registravimo iki liudijimo išdavimo;
2) Vilniaus apygardos teismas – dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimų ir kitus ginčus, kilusius po liudijimo išdavimo.
21 straipsnis. Teisių gynimo būdai
1. Pareiškėjas, topografijos savininkas arba jų teisių perėmėjai, gindami savo teises, taip pat išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:
1) pripažinti teises;
2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;
4) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas;
5) taikyti kitus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.
2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala, vykdymą, teismas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją tiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.
3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos šio įstatymo 21(4) straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose nėra kaltės dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises. Šis draudimas apima su šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali tai atlikti, tokias teises pažeidžiančios informacijos pašalinimą, arba draudimą gauti šias teises pažeidžiančią informaciją. Toks teismo sprendimo įvykdymas neatleidžia tarpininko nuo atsakomybės už veiksmus ar neveikimą, susijusius su tokios informacijos laikymu ar perdavimu, buvusiu iki šio sprendimo įsigaliojimo.
21(1) straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Nagrinėdamas ginčą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis ieškovo pagrįstu prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie topografijų savininko teises pažeidžiančių gaminių kilmę ir platinimo būdus, ypač:
1) šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių gaminių gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine bei mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirti nurodyti objektai, vardus (pavadinimus) ir adresus;
2) duomenis apie pagamintų, patiektų, gautų ar užsakytų šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančių gaminių kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tuos gaminius.
2. Pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją gali būti įpareigoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tų asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias prekes arba teikiant šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.
21(2) straipsnis. Įrodymai
1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali išreikalauti iš priešingos šalies šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės.
2. Jeigu šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.
21(3) straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės
1. Laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir šis įstatymas.
2. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:
1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;
2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą;
3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises;
4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises;
5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko ir kitų kredito įstaigų sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu;
6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.
3. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra pažeidžiamos ir šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo darymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra šio įstatymo nustatytų teisių turėtojas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos arba kad gresia toks pažeidimas.
5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga, ir taip užtikrinti su įtariamu pažeidimu susijusius įrodymus, tai yra:
1) išsamiai aprašyti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius (prekes) ir juos sulaikyti arba tik aprašyti;
2) areštuoti šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiančius gaminius (prekes), prireikus – medžiagas bei priemones, kurios yra naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui, bei su jomis susijusius dokumentus ir juos paimti;
3) taikyti kitas skubias ir veiksmingas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse.
6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kad laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, t.y. iš karto tas priemones pritaikius. Šalių prašymu, įskaitant teisę būti išklausytam, laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti peržiūrėtos siekiant per protingą terminą po pranešimo apie priemones nuspręsti, ar šios priemonės turi būti pakeistos, panaikintos ar patvirtintos.
7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tų priemonių taikymo.
21(4) straipsnis. Atkuriamosios priemonės
1. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos prekes taip, kad jiems nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jų teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti prekes, kurias teismas pripažino pažeidžiančiomis šio įstatymo nustatytas teises, o prireikus – ir medžiagas bei priemones, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
21(5) straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas
1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis įstatymas.
2. Nustatydamas dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėti gaminiai (prekės) gali būti perduoti tų teisių turėtojams šių prašymu.
3. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant topografiją (t. y. į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą topografijos naudojimą), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl topografijos naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).
4. Vietoj žalos (nuostolių), faktiškai atsiradusios dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo, atlyginimo šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęs topografiją (t. y. gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.
5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (t. y. jo veiksmuose nėra kaltės), teismas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali išreikalauti iš pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio įstatymo nustatytas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tą naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.
21(6) straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas
Sprendimą dėl šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimo priimantis teismas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.
21(7) straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas
Šio įstatymo nustatytas teises pažeidžiantiems gaminiams (prekėms), kurie importuojami iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojami į trečiąsias valstybes, turi būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.”
VII SKYRIUS TARPTAUTINĖS SUTARTYS
22 straipsnis. Tarptautinės sutartys. Užsienio šalių fizinių ir juridinių asmenų teisės
1. Jeigu tarptautinės sutartys, kurias pasirašo Lietuvos Respublika, nustato kitokius reikalavimus negu šis įstatymas ar kiti teisės aktai, taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai.
2. Užsienio šalių fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi visomis šiame įstatyme bei kituose topografijų apsaugą reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose nustatytomis teisėmis.
VIII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šiame įstatyme nustatoma apsauga netaikoma topografijoms, kurios buvo naudojamos komerciniams tikslams daugiau kaip 2 metus iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. gruodžio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
Papildyta priedu:
Nr. X-652, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2671 (2006-06-28)
Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo.”
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-652, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2671 (2006-06-28)
PUSLAIDININKINIŲ GAMINIŲ TOPOGRAFIJŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 10 STRAIPSNIO, VI SKYRIAUS PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušra Bodin (2006-06-29) ausra.bodin@nulllrs.lt
